DSC 0434Žodį, kaip ir žmogų, reikia saugoti ir auginti, kad, anot poeto Just. Marcinkevičiaus, jis suskambėtų, sužydėtų, nes, tik nešdamas žodį ir knygą kitiems, gali būti laimingas ir  pats. Šią tiesą pabandžiau patikrinti spalio 24 - 28 dienomis gimnazijoje surengdama lietuvių kalbos savaitę.
Pirmadienis – išminties diena. Mokyklos bibliotekoje vykusioje kalbos viktorinoje „ Kelionė po lietuvių kalbos pasaulį“ dalyvavo 5-8 klasių mokiniai. Jie kūrybiškai pristatė požiūrį į kalbą bei paklaidžiojo kalbos labirintais. Nugalėjo žinios, išradingumas ir draugystė.
Antradienis - kaligrafijos diena. 5-8 klasių mokiniai aiškinosi, kuris gražiausiai ir taisyklingiausiai rašo. Mokinukai įsitikino, kad gražiai paguldyti raides ant lapo nelengva užduotis.
 Trečiadienis – rimta diena. Gimnazistai rašė diktantą. Jie aiškinosi, kas geriausiai išmano lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisykles. Ši diena buvo pati aktyviausia, nes norinčiųjų dalyvauti buvo tikrai nemažai.
Ketvirtadienis – dainuojamosios poezijos diena. Vyresniųjų klasių gimnazistai dalyvavo popietėje   „ Gyvenu, kad pratęsčiau tave...“. Jie prisiminė lietuvių poetus, kurių eilės virtę dainomis, pagarbiai kalbėjo apie dainuojamosios poezijos pradininką V.Kernagį, dainavo dainas.
Šurmulingos buvo ir pertraukos, nes visą savaitę per ilgąsias pertraukas mokyklos radijas transliavo „Kalbos pulsą“. Kaip duona verkia, tinginio valgoma, taip ir žodis, kraipomas ir žalojamas, tikriausiai apsipila ašaromis. Gimnazistai išgirdę nevartotinus žodžius, skubėjo juos taisyti ir pateikti teisingus atsakymus. Tikiuosi, kad nuo šiol mokiniai dar taisyklingiau vartos kalbą, gerbs žodį ir supras jo reikšmę.
Visą savaitė gimnazistai aktyviai rinko gražiausią gimnazijos žodį. Kiekvienos klasės mokiniai ant savo kabinetų durų eksponavo užrašytus ir iliustruotus, jų manymu, gražiausius lietuviškus žodžius. Gražiausio gimnazijos žodžio konkursas įvyko. Gražiausiu daugumos mokiniu pripažintas žodis - ŠEIMA.
Aktyvūs buvo ir gimnazijos pradinukai. Jie rašė dailyraštį, iliustravo knygelių veikėjus, dalyvavo „Knygų mainų“ mugėje, rinko gražiausią gimnazijos žodį. Už aktyvumą jie turėjo galimybę pasmaližiauti saldžiu prizu.
Aptarėme savaitės rezultatus, plojome geriausiems. Smagu buvo mokiniams gauti prizus už puikiai atliktus darbus.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi tais, kurie dalyvauja mokyklos gyvenime. Pažadėjau šiųmetinės savaitės dvasią atgaivinti ir kitais metais, o mokiniai sakė, kad dalyvaus dar aktyviau. Palinkėjau jiems sėkmės ir priminiau R. Granausko žodžius: „Dieve, kaip skauda širdį, kai naujasis lietuvis mindo kojomis gimtąjį žodį. Toks menkas pasijunti, tegalintis tik paimti tą žodį ant rankų, prispausti prie širdies ir glostyti.“

Lietuvių kalbos mokytoja Edita Lass